Subjektyviosios gerovės sąveika su darbine veikla ir išsilavinimu ES šalyse

Straipsnyje siekiama įvertinti išsilavinimo, darbinės veiklos ir pasitenkinimo darbu poveikį ES šalių gyventojų subjektyviajai gerovei. Profesinei gerovei aprašyti pasirinkti tokie rodikliai, kaip dalyvavimas oficialioje darbinėje veikloje, išsilavinimo lygis ir pasitenkinimas darbu. Analizės metu nustatyta, kad darbinėje veikloje dalyvaujantys respondentai statistiškai reikšmingai palankiau vertina savo subjektyviąją gerovę nei darbinėje veikloje nedalyvaujantys respondentai. Taip pat ir respondentai, turintys aukštesnį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai palankiau įvertino savo subjektyviąją gerovę nei turintys žemesnį išsilavinimą respondentai. Tokios tendencijos aiškinamos tuo, kad darbinė veikla suteikia individui geresnių galimybių tenkinti fiziologinius ir socialiai priimtinus poreikius, o aukštesnis išsilavinimas sudaro geresnių galimybių pasirinkti darbinę veiklą. Taip pat straipsnyje nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp subjektyviosios gerovės ir pasitenkinimo darbu makrolygmeniu. Tai reiškia, kad šalyse, kuriose vidutinis pasitenkinimas darbu yra aukštesnis, vidutinė subjektyvioji gerovė taip pat turi tendenciją būti aukštesnė.