Mechanochemistry in Europe: where we come from and where we are now

Mechanochemija yra žinoma jau kelis tūkstančius metų, tačiau ilgą laiką pirmenybė buvo teikiama tirpalų chemijai. Tik pastaraisiais dešimtmečiais mechanochemija tapo svarbia žaliosios ir tvariosios chemijos dalimi, leidžiančia vykdyti cheminius procesus be tirpiklių arba naudojant tik nedidelį jų kiekį. Sėkmingas mechanochemijos taikymas metalurgijos pramonėje, ypač mechaninio legiravimo srityje, atvėrė galimybes ją taikyti ir kituose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo ir užteršto dirvožemio valymo procesuose. Be to, mechanochemija gali būti plačiai taikoma farmacinių medžiagų sintezei, biomasės ir polimerų perdirbimui bei jų skaidymui. Ji laikoma perspektyvia kryptimi, galinčia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisidėti prie chemijos pramonės dekarbonizacijos. Tarptautinės mechanochemijos asociacijos (angl. International Mechanochemical Association, IMA) mokslininkų pastangomis Europoje atsirado kelios svarbios iniciatyvos. Tarp jų – COST veikla CA18112 MechSustInd, kurios metu sukurti bendradarbiavimo tinklai ir pradėtas „Horizontas“ programos projektas IMPACTIVE, EuChemS mechanochemijos darbo grupės įkūrimas, tarplaboratorinio (angl. Round Robin) mechanocheminių virsmų projekto organizavimas bei IUPAC iniciatyva, skirta terminijai ir simbolikai suvienodinti. Šios iniciatyvos prisideda prie mechanochemijos plėtros, padeda spręsti svarbiausius šios srities mokslinius ir technologinius klausimus ir skatina bendradarbiavimą tarp mokslo ir pramonės. Jų visuma stiprina Europos vaidmenį mechanochemijos srityje ir skatina aplinkai palankesnių cheminių procesų plėtrą, terminijos suvienodinimą bei jų taikymą pramonėje.