19.1945 metų, liepos 20. dieną, natolilį duvinų gelėžinkelio stotės esan čia memiškė įvyko gorsusis virtukų mušis, tarp žebengšties rinktinės ir ankavadą dalynių.
Žebengšties rinktinėj maždaug 66 kovotojų būryj, no jos sukurimo vadavavo Lietuvos laisvės armijos karys, kapitonos, Jozas Čiapones budryjs.
Rinktinės štavo viršininkų 1944 metais tapo Jonas Žemaitis Darius. 1944 metų vasarą vadai Jozas Čiapones, Jonas Žemaitis ir Petras Bartkus nusprendėsų vienyti Šiauliu, Rasenio, Kedainio ir tauragės apskritysaveikusius Partizano Junginus.
Tuotikslų persikėlė iš bedančių myško į virtukų myšką, kelmes vališyje ir ten ir rengės stovyklą.
Stovyklą buvo gerai tvirtintą, stovyklos jediniai ginįvai ir rengti viso profi labkasais bunkerais ir ugnės taškais.
1944 metų liepus 20. dieną apie 1500 NKVD pasinio kariuminės 31. jau pulko kariu ir stribu apsupo Partizanus stovyklą.
Su manių vadų, jo začia ponio budriu, algymonto zeskevičiaus vasario ir rengti naštavo viršininko, Jonas Žemaitis į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į į �
Petras Rudijs Tumbras, Buryo Vadas ir Benadas Vanslauskas Balandas.
Priešas mu šiai netako daugiau kaip 40 kariu, apilinkės žmonių pasakojimais iš mu šiolauko sužiais tuosus ir nukautuosus leži ne viena mašiną.
Nors Ankavadaris Tribuburėj kelezvienos nar šiai pilinkės, tačiau pasatraukus jų Partizanų pėtsakų jiems nepaviko rasti.
Tai matėjams pradžia būvau tokia.
Na laugali pradžiai važiuoti mašinas, tai jau kaip jūs pusi 10 kariu, apie 10 tavą, na tokių laikų, mašina primašinas, taip kaip perfronta važiavo.
Tai viskia bėjumis, mes pakrašytų, tuo mišką gyvenuminų, tuo mišką gyvenuminų, kėlenė taip tolių, tai reiškiai viską puikiai matėm.
Monis pradėjau, o tai čia vile karas prasidės, kaščiai mašinas dantas, jis vaiką reiškiai važiuočiai.
Tai reiškiai važiuoti, tiek, reiškiai važiavo, pravažiavo. Viskas tas vyka reiškiai, apie 10 tavalandą, lažiavo, nuvažiavo.
Jei jau mašinas įsisklaidį, kuriai kėja jiems paliaisiavą paskirę, tai kariuomeni.
Taip, pradėjai, jau šaudi, tai visur kūkais kaukai nežinė, kur tiek tie aukštis ir visą ivašėmina, kitą maža buvo ir mama.
Tai reiškiai, kuris slieptis, tai į tvar, tai pamuranką aukštate su lundom, tai reiškiai jau apsiginti, reiškiai nekliuščiai.
Tai reiškiai, nežinai, kur atliškokių aspusas kaut kūkai atliekti, reiškiai, kaip susišavnius, tas nežinoms, kad pronts yra tai vienas, iš vienu aspusas, kitus iš kitus aspusas.
Nežinai, kur kūkai atlieks.
Tai su atsuojami, tatvarta ir į čevo prabuvom, reiškiai, jau gatarpo, kuriai nustoje, čia jau šaudi, tai jau aprima paskui, tai tada išlindu.
Nu ir ten, kai sakavų paskui, tuos mašinas pradėje grįšti jau, kad aputomu iš reiškiai.
Tai tuos mašinas, tai ką trį arčiau gyveno žmonės, tai teipšinėkė, kad par mašinų dūgna kraujas bėgą.
Reiškiai, tu, ka reiškiu ten, reiškiai, no, ankavėdys, tai ar čia kis, tai ten, tu, čia pavadinimu nės nežinojai, ir ten reiškiai žuožiu kariuomenės.
Tai prisilėjada labai aritai pasirodo, tie miškiniai prisilėjada labai aritai, kad li pasirižą žūti, tai, nu, trilėką žuovo.
Trilėką, kurie nesakai, aš ne juk nebūvau pripat.
Ir taip tikšinėkėje visi, kad trilėką žuovo, o ne jas būvau pripat.
Nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė, nė.
Bet visi taip šinėkėje, kas pasirodo, kas galip papulikam būti ar ten pavaryti reiškiai, tu lauono reiškiai, kevyti reiškiai, nu, ten sunku pasakyti.
Tu smulkeimas ten nežinom, bet trilėką žuovo.
Galėjai sakyta, aš tu nuolia, kad vėlėškiai, bet reiškiai trilėką.
Tai buvo apitikslis, tai reiškų labai daug ten žuovo.
Ten neks nežinokėr, bet mašinus, tai per daugnus, tai varvėje kraujas, privaryti, buvo.
Prisleidą, jei prasivauži čia, padobysi, šitai vašventravys tokia yra.
Tai daug, dabar tebėjo, tašventravys, yra kalnaitinia prapulį.
Tai taip, pusiam būla vienu čia reiškiai ir įtus, nu, ir tokio myšką ir prasimuša, tai labai dauganų iš trūką.
Pravauži, tai reiškiai vieta ir anumnų matytą, buvo turėje, kur jau jau planą, kur trauktis matytęs,
tai neip padobysi paskui į čia į tu smiškus, jau čia lausant, čia antyta,
ir tu jau dėl smiškus įsislaidį.
Ainii kambariai ir jau tevuką žadinį šlovas, kad aynams umumėms karto su kareilės, kad daidų.
Mamą valgyti dėt, vaikai verkiam, kad jau tėtai synad, vaikai verkiam, ką ikandą gildarys.
Nu, į sėvedi pas žukauskiamu sėvedi, žukauskis ten grupruntis dabai įra, ten gyvama žukauskis,
lūčinis kėvo švei, mūnakevų kartiam nusėvedi, nusėvedi dėtiam į myšką, dada į myšką,
kelių jį į tanų mūtų myšką, atveidi į ką į myšką, į ką dabar žiūrką čeką į minų jau daug pravarį pa įra tam myškę,
patar da, patar da, paklausinėj į dada sinušką, į sakai, žgrįštinią, grįštinią į vieną sinušką, dada sinušką.
Labai daug privartenai, kaip paliaida, taip pariai, kad mūno tiatis namo, atsigulį pašalsį, į sigandą, į mama, į vairą, į vaiką į verką,
į beškį usnūdą, į tiatis usnūdą, į mama, po lauką, po tada į povirtelę, išgirdą, kad šaudą,
tai buvo, kad galėjo, būti, ne vermoja, ta, adrėjo, kad pradėjo, ja šaudi, kad šia tai, kaip ta kla, labi, myškėvurtų.
Oė, tai dabar, tai buvo gai, tiatis saka, oė, tai rada mūsėti, tu, miškėnių rada, susisaudėms įvyką, tai, taip, mūno tiatis saka.
Nu, šaudės, šaudės, nu, o tu, kur jau nesnė, mėčių Žukauskį, Martinaitį, į vina Abodomėlė.
Ir, ir, ir kantana jis daugiau, buvo tu žmonių, visus paėbi, alus paėbi, jis, jis, kur dėja, nusirveži.
Tai paskuišai štėja, kad tu Slavonus reiki jiems sudėk į mašiną, jažėlustus Slavonus, nušautustus, miškėnius.
Ir, tai pasakoja, tai reiškė, kad jis atsvirtukų mūsės, ką buvo, tai reiškė čia, kai jada sapran, tai reiškė, no, no, līdzėvianų įkė,
reiškė, čia pasakbėjo tos mūsų reiškė, kai jada, tai reiškė čia buvo, tai pasakbėjo reiškai, mūsės, čia reiškė buvo, reiškė nesirvejai, bet karėjai ta kėlė saugiau.
Ir karėjai reiškė, nesiprantai, patezanos nesaudė, patezanai, patezanai, patakeliai, per jie į žurną į myšką sauprantai reiškė, per mūsų reišką, tai būsos iena pusia sauprantai.
Ir karėjai nešaudė, va, o šitą reiškė stirmai, pakrindėtai, stirmai buvo reiškė, jau su reiškė suprantai reiškė, o šitą karėjai, tai reiškė to, kad atliką, kai pat saugas suprantai reiškė,
apsupimą, apsupimą karėjai reišką, dar jei mūsų vieta, tai daugiausiai reiškė jie, jie skirmais suprantais su, jie, jie, jie, jie, ir karėjai vienšinoma jie,
bet o šitia, kurie buvo, čia reiškė to, kėlė saugau jimote, tai pasakoja, kad jie reiškė nešaudė.
Tai būs žmonės kaip jau, bet tai buvo šitą, aš tikrai nežinau.
Buvo sakma adinis, angsty rytą, mama jie atsakėlusi tik iš eilaukui, parėjai saka, kadai inbūrėj,
angkagadys, tu šiū nisvedinė visi į myškalią, dar taip koki, eija, koki, galvi valandas,
nu patangstau sriitai, aie jie, jie, jie, jie, jie to, į myšką.
Nu jis dabar sakum, kažčia dabar bus, nu, ir taip apie 10, gal vieno liktą valanda,
ir iš gyrdom, kad jau šaudo, o tas jums jau buvono trūkės, jau pasibai jį su įlandai,
myška pradėjų šaudė, tisti prie šaudį, jau gal poro valandų, koki šaudi,
paskui natilo jau ta šaudėms, dabar visusie jie moterės,
ten jau visusie došnėkami, jau tokią nedidelė bavau,
kad vis tie galvoja kaiščia būs.
Ir paskui jau pokieklaiką,
po pietų, o mano dėdės,
mamos mano brolis,
buvo leslovas gedminas,
buvo gerininkų tada tų myškų,
lydų vienų gerininkį, jų visi myškai jam kriklausi.
Nu ir jisai, jį pairytą tie visi aydami,
pasėjame jį,
ir dar paskui Martinaitį,
ir pasėjame žukauskimi,
jiečiu pasėjame tokius jaunus virus,
ir variais pirmas aviasi,
mėžkas ako vėskit,
jūs viską čia žinuot.
O tu gerininkas saka viską žinai čia,
tavo myškai tu žinai.
Ir nusivari jūs ir paskui,
nėra nėra visi tikrai,
susėjau įsivis, mote visi tuos ainiš vieną galą,
jie nesnių ir unėjame.
Tai visi ainiš čia, ainiš čia, ainiš,
oje, oje, kaip buvo kokia,
buvo baise dieną, paskui jau popieto,
tokių laiku žiriam,
parein mano dėdės, no myškai jau,
parein vienas.
Jis pareija,
namokite nesavas,
nėja kalbėti nori,
nivalgite nori, švargės.
Nu yra saka, mani vienas,
sankavadėsta saka,
tu mani išveskį išmyško,
nes reikia pavstučių,
atsorklėjais, išvešti,
lauvonus išmyško,
kiek žovotanai,
nu, tai jis išviete išmyško,
nesis tuos myškus ir kvartavus,
yra sužinoja,
gerai tuo myško jau,
jau kelis matus buvo dėrbęs,
tuo gyri ninkiniųjų.
Nu, atvedė į kąjimą,
jie padar atvinė pasmīnių,
taukinin, kad tokiai,
arglius ir vešti,
į myšką,
paskui taisai jau liepi vežimą pasikinkia,
o tas,
ankavadėstas,
mano dėdėje sako, o tuo ik namo,
tas galvoj, kaip čia dabar bus,
kad mani varu namo,
nu, yra eindu saka,
eindu, eindu,
skaičiau jų 10 žinks,
nats skaičiau,
20 žinks, nats skaičiau,
o galvojau, kad mania nušaus,
bet nieks našovi, paskui atsigrežiau,
žiūriu, kad jie ne tuoli,
myško jau nuvažiaven,
parėja namoniai savas,
o kiti visi daugai jau,
visi vyrai pasilekuo tenai miškė,
ir labai mušo tenai jos miškė,
labai mušo,
ir tu,
partisanus, tenai trys motoris,
buvo žuvusius,
išrengi nogas, ten buvo draskį,
besiausi,
ir ten tu partisanus,
kaip jie buvo, kaip parėja,
sakinio lieka buvo žuvusių,
o tu, ankavadėstu,
lakai labai daugali apie 100,
ta koki buvo žuvę,
o jie pabėgote,
nita apusia, antupiso,
antpadobėsio bėgo,
ir ten, kad vėdys tai jau matį,
jie, kad bėga, ir nieko jums negadari,
tik jūs bėgote ir bėkit,
nes jau kaip prisėta buvo tenai nužodytų,
jau tiek atsigrybė, buvo lykentai irgi,
susitraukė, kiekentėjo,
kad tik jau ne nušautu.
Nu, tie pabėgo, o čia kėlį lioliu burys,
kėlį partisanai buvo pasilykė, atsisaudyti,
tai buvo, tas jau jų vadovasi sakes,
jie pasilykote, atsisaudyti,
šaudyti, šaudyti, kočio vienių turėjo,
ir ten jau visi žuo.
Ir ten, nuvažavarkti,
kaip saki, veži, jau si rasėnius,
nes tada rasėnių rajonas,
priklausimums, nuvežiai
rasėnius, tenai, kur ten mys,
tai antaikši, ta sanos išmėti,
partisanos, ir ten,
kiek tu dienų laikinė žinau jau ten,
kad žmonės prisižiūrėtų,
tai jenos, tai,
kiek, aš tu, keleta partisanu,
tai gerai pažinojau,
nes mano dėdės būlas lavo buvo,
jie draugai, nu pat laikyspės,
du jankauskai buvo,
ir šliolių,
ir apudų tenai žiūvo,
paskui pareijų,
jau žukauskas mėčius išmėško,
kur bau išvaryti
civiliai žmonės,
taip sumištas pareijo,
nukarą bau vakrudiną,
tai tu šautavų daudžiai ten jį,
miškė.
Tu žinojai, saka, čia biškavo,
jis buvo darbeninkas miško,
nes tada kirto tenai miška,
labai liaži, rastus, lidvinu,
tautu įstatyti.
Nu, ta, saka, bu miška vaikščiai,
jie tu viską žinai, sakyk,
nuimus, amo savo sparėje,
ligi mūsų ten,
jau nuklovėm, nulirbom,
aptepėm vaistai išsūsdėjom,
jeigu būtų su žinoje,
kad jis pažinoje ir bandrava,
suje jis mes visi,
būtų vėm siberia atsidūriant visi.
O štą tie niekad apas mūsų
į namus nevažiaidavo,
nes ne norėjo jau kompromitoti,
kad jisai buvo gireninkas,
kad jiems padėdavo,
ir žinojo, kad tenai jau buvo,
ir draugaiteniu daugų,
daugų buvo,
ir jau
nipas mūsų, jei nevažiaidavo.
Jisai paskaujau, iš kaip iškieliai
jį tyti vienas tenai,
jie lėtas štaro,
jasiai mūsų tenai,
ką nkieną visiausiai,
kaip mūsų, kad jis vos galėje paiti,
buvo irankas į kojas,
jiems dūždytas.
Ir paliaidą, po trėjų lygai,
po trėjų mėnesų,
jeigu, čia 3-6 padėjai,
jis tai tada iškali,
tai vienė tava šauke,
ir vėl laisvabus Lietuvą,
su neali,
tai vienė tava šauke,
ir vėl laisvabus Lietuvą,
aš to li to li iškėliaus,
no tevi iškėlis,
no brangio,
mergait,
neliusk vieną palykus,
aš vėl sugrįžių pastave,
o jai ažus už tevinę,
no kūkų būdelio aš triu,
mergait,
ir mirdamas kartosio,
myliu tevinę ir tave,
mergait,
ir mirdamas kartosio,
myliu tevinę ir tave,
jau dung dašiamį vakaruosi,
ir auš taritas prorukus,
ir auš taritas prorukus,
kaip gailą,
kad žaliau jau nystai,
man kapas,
paruštas nebus,
kaip gailą,
kad žaliau jau nystai,
man kapas,
paruštas nebus,
kalkau laikurs apus užimėst,
jau pėcakų nelikus,
mantik,
viena mintis beliaka,
kad tik
nemirdų praydis,
ne vienas šmogus praydam styliai,
ne pagalvos, kas ilsys čia,
prangioji,
o jai gūtų atrasi,
tai pasimelskį už mane,
prangioji,
o jai gūtų atrasi,
tai pasimelskį už mane,
