Vieta buvo paryngta pateis Labanausko, matomai instruktuotą saugumo, suradu tokią atvirą vietą, buvo sikolų kerklių gani įklą, atviras laukas, vienintelis ažulas vai akmenys.
Ir šitą vietą buvonų rodėtą mums, kad čia turi atvesti kmyta, buroles atvedėm, susikimas vyko nūgynkloti buvo, buroles rimos nūgynklavo.
Kmyta aš Labanausko ir sutevų, kur nes atvedėm, kur to į vietų, kur paročiau iš ten paėmėm, no žaipių liuliu kela ir atvedėm čia pru jagų dausodį, bet jas jį trėto ažulą.
Jį vyko susitikimas čia 60. m. spalio pračiojų, tikslios dato saš negalių pasakyti, kad prai jūs trėm savaitėm kmyta ažubo.
Pats susitikimas vyko taip buroles atvedė kmyta buvo nūgynklotas, ir čia jau mes ateja rado ne į kmyta su buroličia koto ažulų.
Ir mes esi buvo pasisveikinimas apsikabino, esi bučiavo, kaip jie nekuovo zraugai, ir kmyta prakaubu.
Manu širdiai, dėl nesislipi ir nesisleps pasakį. Labanauskas atsakėm, manu širdiai to labiau.
Žodžiausiai lauva iščijos ir atvaras tikra žmogu. Tada sako laban galimą cidelin ginklais, o tada jau ginklus, ir mes ateimi mūsų sodybą.
Aš negalių taip tiksliai prisimienčių, atjaunas buvo, bet kaip mūsų amžinatelis mama pasitėbėjo, kad labai labanauskas iš žūlėje ilgį susiuo.
Nu, jis buvo, tu suspatė ties vėžpats, ir jau uždėti, jam buvo pasiktas tikslęs, tai su dariai planame.
Šia turim beikti, čia reikia to jį podarysimas iš aukimbų, vispaus bėnsim, čia šturių draugų bėliniu, atvežsauzino mašinėlė, čia viską.
Pirma savaita jei čia vaikšiujo bu kartu savo kraštelą banalskas aprodė, pa savo patikimu žmonis, kuris tai ar savai, kuras įslėpė.
O toliau paliai planą turėjo įsparodytkime ta savo dvietą, kuris ir sepėj pašelė laikėsi, gai jų kai metę.
Jau gai nereikio laukti rezultatai, štrių savaitių, lapirčia pėjis, čia štar, sėptintą, kaip metą nušovę saugumeje.
Kareivai, supo.
Jis sužėdė, noriu paimti gyba, jis dais įslinko į negivenama sodįba, lorensa sodįba, ten dokečio būsė, tam jau kaiime.
Ir pats įvink įslėp, jis buvo lykės kaminas, kaip sėnovinas, ir tam kaminęs, ten nus išogę pats, jis buvo į kojo sužėstas.
Nepasėdė jie gyvas, lai.
Ir taip Labanauskas savo rankumės, kaip sakant, paskutinis, kas tučias apigardos istorijas lapą.
Paskutinis, kas tučias apigardos partisanas būt metą.
Nu ir jis įvykdė visą planą, kad turėjai įvykdi skibartai.
Ir to jis apirko savo laisė.
Pakiai tai jam pavardais.
Jums jau gyveno, lėtos pakraštėlį, šiandžių nėlėse.
Kus dar jie rymkų Zenonas.
O ta pavardais pasėmė, kadangi turavas kai mečia pasnarbų tavyką susišaudimas 47 metais per mūtiną zbieną.
Ir ten susišaudime Labanauskas, jau buvo išėsi mišta, buvo pirmas skrikštas.
Ir ten žuo vienintelis partisanas, rymkų Zenonas.
Slapybart atrodo Balanės.
Ir saipuikiai šio nohybės.
Ten jalaimėjo.
Mušį partisaną šias ir baip promūs.
Jei jau jie lėngliu alius.
Vos baidamėje jie namo link būstinės.
O jie padegi tvarta.
O rymkus norėje atidaryti išleisti gyvelius.
Ir ten buvo pasisliepė stribas.
Kai tas pradaritas stribas tarim ir nušovi Zenonas.
Tai paskui patazanai apdėginai jemdeidą, kad net pažintui jo specialiai.
Tai Labana.
Ir jis labo pašarbūtas kirkiai.
Kelmiais su stribaistaniais kartu.
Ir palaidotas pagarbingai.
Atsėti, kad buvo parašu agentas į seikotas.
Sėdėjęs buvo.
Parašu agentas į ten vaikšio pokaimo tomo metu.
Aptėjai, tuo parašu agentą gimniu sakinė čia ne jūs.
Net jie drabužiai.
Jau vienu žodžiausiai tiek būtai.
Tai labanauskas žinodamas, kad jis yra tikrai žūves pasėjimi,
jo bardai ir pavardai, ir gimimo metus.
Labanauskas gimės 24 m.
O, kai primku Zenonas, gimės 27 m.
Tai isturijo ir.
Aš buvo visai aškinės ten kelmiai gyveną brolės dar.
Vienas gyvenų naudvarį, buvo pasinovai,
kas didelišėjimą buvo sėsarys,
vieną kelmiai gyveną sėsvarim, kūti.
Tai aškinos jau sako žinot,
kad jis turi da brolės, aš kao Zenoną gyvą.
Da, tada buvo gyvęs labai.
Numacot, ką ką istoriją.
Vienu žodžia, viskas buvo įvygėtą paliaip saugumą režasala.
Viskas, viskas, viskas.
Man dabar, kad aš ovo,
stavėjimo vieta ir akmenys.
Ir akmenys.
Pati vėra vieta.
